Mažos mūsų nuodėmės (1979)

Mažos mūsų nuodėmės (1979)

Įkelta: 2012, Gruodis 13
Raktažodžiai:
Žanras: Dramos

Prologe prisimenamos mechanizatoriaus Leono ir Justės vestuvės. Jau tada jis akimirksniui dingsta, tarsi nujausdamas, kad nėra pritaikytas stabiliam gyvenimui, į jaunosios nuostabą atsako išbėgęs “gegutės pasiklausyti”.

Paskui – kasdienybė, buitis, gyvenimas su vaiku sename gyvenvietės namelyje, dar priglaudus senstančią seserį Albiną. Brigadininkė Justė fantazuoja apie automobilį, naują namą, kuriame būtų „ramu iki senatvės“, apie tai, kad galbūt „bus deputatė“, o vyro tokie niekai nejaudina. Jam reikia polėkio, ar juos reikštų entuziastingas būgno mušimas, ar mediniai malūnėliai, ar dalyvavimas senu sunkvežimiu varžybose, tekeliantis kolegų pašaipą, ar jaunosios Giedrės artumas.

Kartą ji raudonu paltu išbėgo į kelią jo mašinos stabdyti ir pasirodė esanti gal ta raudona laimės paukštė, apie kurią pasaką Leono sūneliui skaitė jo teta. Tačiau netrukus Giedrė išsikrausto į miestą. Leonas palieka namus ir vejasi ją, o ši parodo duris ir vėl kažkur išvažiuoja. Į gyvenvietę grįžęs herojus bendrauja vien su žmonių „urviniu“– dėl atsiskyrėliško būdo – pramintu Butkumi, vaizduojasi save mažą, regi pusiau modernišką, pusiau senovinį kaimo kermošių, kuriame konkurentės Justė ir Giedrė vaikšto kaip geriausios draugės, kur jis pats muša būgną, visi aplinkui – džiugūs ir palankūs. Justė Leono nebeįsileidžia į naująjį namelį, paskutiniame kadre jis nutolsta pieva, būgną mušdamas, ir tik sūnus Gintarėlis bėga paskui tėvą.

Processing your request, Please wait....
BlogaiŠiaip sauVidutiniškaiGeraiPuikiai (Dar neįvertintas)
Loading ... Loading ...